Šuniškos dienos

Lietuvoje karšta. Neįmanomai karšta. Kam nebūtinai kur nors reikia, tas lieka namuose. Biblioteka taip pat ištuštėjusi. Nuo savaitgalio lietuvių susirūpinimas smarkiai išaugo. Ar Rusija užpuls jų šalį, kad užsitikrintų nuolatinį susisiekimą su Kaliningrado sritimi? Kiek realūs yra rusų grasinimai panaudoti atominį ginklą prieš Londoną, o baltus priversti pajausti Kaliningrado srities blokados kainą? Vakar mano bibliotekos kuratorė Rasa klausė, ar aš manau, kad iš tiesų gali prasidėti puolimas. Bet juk aš žinau tiek pat daug ar mažai, kiek ir ji. Nors aš to neatmetu, ypač jei Putinas jausis vis labiau ir labiau įvarytas į kampą. Jis tapo neprognozuojamas ir akivaizdžiai jau nebebijo konfrontacijos su NATO. Iš kitos pusės, jis patvirtino savo dalyvavimą G20 viršūnių susitikime, kurį gali pamiršti, jeigu prieš tai pradės puolimą prieš Lietuvą.

Kaip to pranašas – vakarykštė stipri rusų „Killnet“ grupuotės ataka prieš Lietuvos skaitmeninę infrastruktūrą. Nuo jos be ministerijų ir mokesčių inspekcijos nukentėjo elektros tiekėjas „Litgrid“, geležinkeliai bei oro uostai. Nors šiandien ataka tęsiasi, bet nacionalinis kibernetinio saugumo centras praneša, kad padėtis kontroliuojama.

Ir dar vakar, kaip praneša Rytų Europos naujienų tarnyba NEXTA, Tilžėje/Sovietske buvo nuo namo sienos pašalinta Lietuvoje labai garbinamo rašytojo ir filosofo Vydūno atminimo lenta. Ji dabar nebepageidaujama ant buvusios Aukštosios gatvės (Hohe Straße), dabar – pėsčiųjų alėja Ulica Pobedy (Pergalės gatvė), namo nr. 17, kuriame jis gyveno nuo 1933 iki 1944 metų. Vydūnas gimė Jonaičiuose, Šilutės rajone (Kreis Heydekrug) kaip Vilhelmas Storosta (Wilhelm Storost), augo senbuvių prūsų lietuvių šeimoje, kuri, matyt, ir įtakojo jo gyvenimo kelią, giliai išjaustą tapatybę, o taip pat ir kūrybą.

Po Antrojo pasaulinio karo Vydūnas gyveno Detmolde, kur 1953 m. mirė. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, jo palaikai, kaip jis ir pageidavo, buvo parvežti į Lietuvą. Savo paskutinę poilsio vietą jis rado Bitėnuose netoli Rambyno kalno, kuris nuo žilos senovės užima svarbią vietą lietuvių mitologijoje ir kur iki dabar švenčiamas vasaros lygiadienis.

Atminimo lentos pašalinimas šiuo metu turi didelę simbolinę reikšmę ne tik todėl, kad Sovietsko savivaldybės vadovas Jevgeny Makarovas taip srityje kursto antilietuviškumą ir užslėptą pyktį, bet ir todėl, kad Vydūnas simbolizuoja svarbias lietuvių dorybes: jis apgalvotai pasirinko savo pseudonimą, kuris yra priešingas lietuviškam žodžiui „pavydūnas“ ir atliepia žmogų, linkintį laimės kitiems.

Jo nuopelnai gaivinant lietuvių tradicijas, ypač liaudies dainas ir valstiečių papročius, pastebimi daugelyje Lietuvos vietovių ir siekia net iki šalies šiuolaikinės chorinės muzikos. Vydūnas buvo „bikultūrinis“ gerąja to žodžio prasme ir savo pastangomis subalansuoti lietuvių ir vokiečių nacionalinio judėjimo interesus buvo vokiečių nacionalsocialistų judėjimui kaip krislas akyje. 1938 metais staiga jis buvo suimtas, bet po atkaklių protestų vėl paleistas.

Apie tai Sovietske nebegalima priminti. Fasade žiojėja tik skylė, kuri turėtų reikšti naujos kultūrų kovos pradžią. Didybė ir nacionalizmas užima supratimo tarp tautų ir moderavimo vietą. Pabaltijyje dienos tamsios.

Vertimas į lietuvių kalbą: Rasa Miuller