Lietuvoje karšta. Neįmanomai karšta. Kam nebūtinai kur nors reikia, tas lieka namuose. Biblioteka taip pat ištuštėjusi. Nuo savaitgalio lietuvių susirūpinimas smarkiai išaugo. Ar Rusija užpuls jų šalį, kad užsitikrintų nuolatinį susisiekimą su Kaliningrado sritimi? Kiek realūs yra rusų grasinimai panaudoti atominį ginklą prieš Londoną, o baltus priversti pajausti Kaliningrado srities blokados kainą? Vakar mano bibliotekos kuratorė Rasa klausė, ar aš manau, kad iš tiesų gali prasidėti puolimas. Bet juk aš žinau tiek pat daug ar mažai, kiek ir ji. Nors aš to neatmetu, ypač jei Putinas jausis vis labiau ir labiau įvarytas į kampą. Jis tapo neprognozuojamas ir akivaizdžiai jau nebebijo konfrontacijos su NATO. Iš kitos pusės, jis patvirtino savo dalyvavimą G20 viršūnių susitikime, kurį gali pamiršti, jeigu prieš tai pradės puolimą prieš Lietuvą.
Toliau skaityti „Šuniškos dienos”Žyma: karas
Krieg
Vasara pilna neapibėžtumo
apie 2022 m. gegužės 8-ąją
Kai rašiau paraišką miesto raštininko stipendijai gauti, pasaulis dar buvo „tvarkoj“. Nors ne visiškai. Nes kur nors visada vyksta karas. Kur nors kariaujama ir kur nors miršta žmonės, kadangi kai kurie kiti mano galį spręsti apie jų gyvenimą ir mirtį. Eufemistiškai pradėjome tai vadinti „ginkluotais konfliktais“. Tas „kur nors“ Europai dažniausiai yra ir kažkur toli. Bent jau tol, kol pabėgėliai neišsilaipina Ispanijos, Italijos ar Graikijos paplūdimiuose, kuriuos mes okupavę savo saulės gultais ir rankšluosčiais. Juk Vokietijos laisvė neginama kažkur Hindukuše. Ne, jokiu būdu. Nuo tada, kai Vakarų valstybių daliniai pasitraukė iš Afganistano, Vokietija savo laisvę gina Maljorkos, Sicilijos ir Lesbos paplūdimiuose.
Toliau skaityti „Vasara pilna neapibėžtumo”