© Nuotrauka Baltijos kelyje – Europeana 1989, Lithuania – CC BY-SA
Kas Kultūros forumą arba mane seka instagrame, gal būt pastebėjo, kad rugpjūčio mėnesį praleidome dirbdamos prie dokumentinio filmo apie mano darbą Klaipėdoje/Mėmelyje. Besikartojanti tema – laisvė. Ar tai būtų imant interviu, ar baigus filmavimą. Lietuviams, kurių suskystintųjų dujų terminalas vadinasi „Independence“ (Nepriklausomybė), tai be viso kito ir energetinė nepriklausomybė. Operatorės ir mano nuomonės sutampa – mudvi galime apriboti savo poreikius, jeigu už tai ir toliau galėsime pačios spręsti, kaip mums gyventi ir dirbti.
Šiandien jau 33 kartą švenčiamas ypatingas įvykis Pabaltijo ir Sovietų Sąjungos istorijoje. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną, siekdami paminėti 50 metų po Stalino-Hitlerio pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo, du milijonai estų, latvių ir lietuvių sudarė 600 kilometrų žmonių grandinę nuo Talino iki Vilniaus. Akcijos tikslas buvo išreikšti savo laisvės ir galėjimo patiems apsispręsti siekį. Slaptieji Hitlerio-Stalino pakto protokolai, kuriuose nacionalsocialistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga tarp savęs pasidalino Pabaltijo valstybes ir Lenkiją, reiškė dešimtmečius užsitęsusią didžiulę Pabaltijo tautų kančią bei įgalino ilgalaikes pasekmes turėjusį identiteto ir kultūros praradimą.
© Baltijas ceļa pie Inčukalna – Europeana 1989, Latvia – CC BY-SA
Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios didelė dalis Pabaltijo jau priklausė Rusijos imperijai. Tarp 1914 ir 1918 metų Vokietijos kariuomenė buvo užėmusi visą teritoriją. Iš to sekęs atsiskyrimas nuo Rusijos ir vokiečių atsitraukimas po pralaimėto karo atvėrė trims Pabaltijo valstybėms kelią į Nepriklausomybę. Lietuva ir Estija savo Nepriklausomybę paskelbė 1918 metų vasario mėnesį, o Latvija – tų pačių metų lapkritį.
Tarpukariu šios trys valstybės išlaikė savo Nepriklausomybę ir priėmė pažangias Konstitucijas. Po Hitlerio-Stalino pakto 1939 m. buvo inscenizuotos „socialistinės revoliucijos“, kurios, Sovietų Sąjungos požiūriu, ir lėmė, kad Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į Sovietų Sąjungą kaip socialistinės respublikos. Iki šiandienos tik vienintelė Rusija laikosi tokios nuomonės. Pabaltijo valstybės ir jų sąjungininkai šitokį „įstojimą“ vadina aneksija. Kas dar neseniai atrodė tik kaip skirtingi aiškinimai, karo Ukrainoje metu tapo ryškiu skirtumu. Jeigu Rusija dabar vėl bandytų sukelti abejones dėl Pabaltijo valstybių Nepriklausomybės, šioms šalims kaip niekada reikėtų mūsų palaikymo.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Pabaltijo sovietizacija, lydima drakoniškų baudžiamųjų veiksmų, tęsėsi: šimtai tūkstančių iki 1950-ųjų metų buvo ištremti į Sibirą, taip norint palaužti pasipriešinimą sovietų viešpatavimui. Be deportacijų, į Pabaltijo valstybes tikslingai buvo atkelti rusų kilmės pramonės įmonių darbininkai. Be to, iki 1957 m. mokyklose nebuvo leista mokyti nacionalinėmis kalbomis.
1988 metų vasarą į Taline vykusią chorų šventę suvažiavo šimtai tūkstančių dainininkų, kad išreikštų nepalaužtą savo šalių laisvės siekį – taip gimė Nepriklausomybės judėjimas.
© Baltijos kelio trasos Vilnius–Bauskė atsakingų asmenų sąrašas – Europeana 1989, Lithuania – CC BY-SA
Taikus savo liaudies dainų atlikimas suteikė baltams naują tautinę savimonę, o jų judėjimams – pavadinimą „Dainuojanti revoliucija“. Ta istorinė data – rugpjūčio 23-ioji – estams, latviams ir lietuviams turėjo vienodą reikšmę. Jų šalys buvo vienintelės Europoje, kurios po Antrojo pasaulinio karo po sovietinės okupacijos neatgavo savo turėto valstybinio savarankiškumo. Tą 1989 m. dieną žmonių rankų grandinės – Baltijos kelias – dėka tai tapo realybe. Po kelerių mėnesių, 1990 metų pavasarį, Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė Nepriklausomybę. Tarptautinio pripažinimo jos sulaukė 1991 metais.
© iš asmeninio archyvo
Vokietijos ambasada Lietuvoje šia proga šiandien savo facebook‘o paskyroje rašo:
„Baltijos kelias ir šiandien yra puikus vieningumo pavyzdys, telkiantis dėl bendro tikslo: LAISVĖS – remiant Ukrainą kovoje dėl laisvės.“
Rekomendacija
Jau 2019 m. Baltijos kelio trisdešimtmečio proga Lietuvos užsienio reikalų ministerija youtube paskelbė vaizdo įrašą, kurį verta pažiūrėti: