„Meilė ir prievolė paleisti mylimiausią žmogų ir to laikytis – visą laiką tas pats …“ rašė Käthe Kollwitz 1915 m. sausio mėnesį laiške savo sūnui Hansui. Galvoju apie šį sakinį, grįždama iš ypatingo įvykio buvusioje Stragnų ūkyje prie Priekulės, nutolusiame apie pusvalandį kelio automobiliu į pietus nuo Klaipėdos.
Toliau skaityti „Ypatinga diena Stragnų ūkyje”
Kas Kultūros forumą arba mane seka instagrame, gal būt pastebėjo, kad rugpjūčio mėnesį praleidome dirbdamos prie dokumentinio filmo apie mano darbą Klaipėdoje/Mėmelyje. Besikartojanti tema – laisvė. Ar tai būtų imant interviu, ar baigus filmavimą. Lietuviams, kurių suskystintųjų dujų terminalas vadinasi „Independence“ (Nepriklausomybė), tai be viso kito ir energetinė nepriklausomybė. Operatorės ir mano nuomonės sutampa – mudvi galime apriboti savo poreikius, jeigu už tai ir toliau galėsime pačios spręsti, kaip mums gyventi ir dirbti.
Toliau skaityti „Baltijos kelias: į Nepriklausomybę”
Birželio viduryje, pasirodžius naujam bestselerio „Rojaus kelias“ vertimui, su skaitymais per Lietuvą keliavo knygos autorė, žurnalistė Ulla Lachauer. 2020 metų Georgo Dephio vardo (Georg-Dephio- Buchpreis) knygos premijos laureatė Klaipėdoje lankėsi Simono Dacho namuose.
Nors knygai jau daugiau nei 25 metai (pirmasis leidimas išėjo 1996), ji gąsdinančiai aktuali. Ji pasakoja apie Rytprūsių valstietės iš Bitėnų kaimo Lėnės Grigolaitytės gyvenimą, kuri nepaisydama nelaimių nepalieka savo gimtinės, kai giminės, draugai ir kaimynai, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, traukiasi į Vakarus. Ji pergyvena sovietinį laikotarpį, yra deportuojama į Sibirą ir po daugelio metų tremties grįžta atgal į kaimą, kuris dabar jau vadinasi Bitėnai. Kai Ulla Lachauer Bitėnuose ją sutinka, Baltijos valstybės gyvena virsmo nuotaikomis. Tuo metu WDR (Westdeutscher Rundfunk – Šiaurės Reino-Vestfalijos Federacinės žemės radijo ir televizijos kanalas – vert. pastaba) žurnalistė kartu su filmavimo grupe keliavo po buvusį Klaipėdos kraštą.
„iš vokiškų laikų“. Jau per pirmąjį susitikimą ji man padarė didžiulį įspūdį. Ji kalbėjo dalykus, kuriuos galėjau suprasti, nes ilgą laiką domėjausi Klaipėdos kraštu. Tuo laikotarpiu tą galėjusių padaryti žurnalistų buvo nedaug. Kaip ir tai, kodėl tai buvo taip svarbu ir turėjo būti užrašyta. Ar tai buvo „žvaigždžių valanda“, ar ypatingas momentas: ji norėjo pasakoti, o aš norėjau tai perduoti pasauliui.“
Toliau skaityti „Rojaus kelias šiandien”